Krūties vėžys – viena dažniausių moterų onkologinių ligų. Lietuvoje kasmet nustatoma beveik 1 700 naujų krūties vėžio atvejų. Nors ši statistika gali kelti nerimą, Nacionalinio vėžio instituto gydytoja radiologė dr. Rūta Briedienė pabrėžia, kad anksti diagnozavus ligą gydymo rezultatai yra labai geri. Todėl svarbiausia – nelaukti, kol atsiras krūties vėžio simptomų, ir reguliariai dalyvauti prevencinėje programoje.
Ankstyvas krūties vėžys dažnai nesukelia nei skausmo, nei kitų aiškiai juntamų požymių. Moteris gali jaustis visiškai sveika, tačiau mamografija jau gali parodyti labai mažą, dar neapčiuopiamą pakitimą. Būtent todėl nemokama mamografija yra svarbi net ir tada, kai moteris neturi jokių nusiskundimų.
Anksti nustatyto krūties vėžio prognozė – labai gera
Pasak dr. R. Briedienės, svarbiausia žinia moterims yra ta, kad anksti nustatytas krūties vėžys daugeliu atvejų sėkmingai gydomas. Kai nustatoma I stadijos liga, penkerių metų išgyvenamumo rodiklis siekia apie 98 proc. Naujausi tarptautiniai duomenys taip pat rodo, kad I stadijos arba lokalizuoto krūties vėžio penkerių metų išgyvenamumas artėja prie 100 proc.
Šis rodiklis reiškia, kad praėjus penkeriems metams nuo diagnozės nustatymo maždaug 98 iš 100 moterų, kurioms liga buvo nustatyta I stadijos, yra gyvos. Vis dėlto tai yra statistinis pacienčių grupės rodiklis, o ne konkrečios moters individuali prognozė. Ligos eiga priklauso ne tik nuo stadijos, bet ir nuo naviko biologinio tipo, moters sveikatos būklės, taikyto gydymo bei kitų aplinkybių.
Gydytoja pabrėžia, kad kuo anksčiau nustatomas navikas, tuo daugiau gydymo galimybių. Ankstyvoje stadijoje dažniau galima atlikti krūtį tausojančią operaciją, o pats gydymas gali būti mažesnės apimties. Todėl ankstyva krūties vėžio diagnostika gali turėti esminę reikšmę ne tik išgyvenamumui, bet ir moters gyvenimo kokybei po gydymo.
Kodėl negalima laukti krūties vėžio simptomų?
Ankstyvos stadijos krūties vėžys dažniausiai neturi ryškių simptomų, todėl vien pagal savijautą spręsti apie savo sveikatą nepakanka. Dr. R. Briedienė atkreipia dėmesį, kad profilaktinė mamografija ir yra skirta moterims, kurios jaučiasi gerai ir nepastebi jokių krūtų pokyčių.
Mamografija gali parodyti nedidelius audinių struktūros pakitimus ar mikrokalcinatus, kurių moteris negali pamatyti ar apčiuopti. Kai darinys jau tampa aiškiai apčiuopiamas, liga gali būti labiau pažengusi. Todėl reguliari patikra suteikia galimybę pastebėti pokyčius anksčiau – dar prieš atsirandant simptomams.
Gera savijauta neturėtų tapti priežastimi atidėti tyrimą. Priešingai, krūties vėžio profilaktinis tyrimas didžiausią vertę turi būtent tada, kai nėra jokių nusiskundimų.
Kam skirta nemokama krūties vėžio programa?
Lietuvoje vykdoma krūties vėžio programa šiuo metu skirta moterims nuo 45 iki 74 metų imtinai. Šiai amžiaus grupei priklausančios moterys mamografinį tyrimą gali nemokamai atlikti kartą per dvejus metus.
Lietuvoje įsteigti du onkologinių ligų ankstyvosios diagnostikos programų koordinavimo centrai, kurie sistemingai informuoja ir siunčia kvietimus moterims, turinčioms teisę dalyvauti programoje.
Taigi moterys, kurioms priklauso nemokama patikra, gauna asmeninį kvietimą laišku, SMS žinute ir elektroniniu paštu. Kvietime moteriai pasiūloma mamografinio tyrimo data ir laikas, taip pat nurodoma gydymo įstaiga.
Belieka atvykti ir atlikti tyrimą. Tyrimo atsakymą moteris gauna iš to paties koordinavimo centro.
Pasak dr. R. Briedienės, šis kelias nėra sudėtingas, o tyrimui reikia skirti palyginti nedaug laiko. Todėl moterims, svarstančioms, kada atlikti mamografiją, rekomenduojama vadovautis programoje nustatytu periodiškumu ir neatidėti tyrimo kitam mėnesiui ar kitiems metams.
Jeigu moteris yra 45–74 metų ir per pastaruosius dvejus metus jai nebuvo atlikta mamografija, verta jau dabar susisiekti su vienu iš koordinavimo centrų ir pasiteirauti dėl dalyvavimo programoje. Koordinavimo centrų kontaktus rasite šio puslapio apačioje.
Ar mamografija iš tiesų yra skausminga?
Viena dažniausių priežasčių, dėl kurių moterys vengia mamografijos, – baimė, kad tyrimas bus skausmingas. Tačiau gydytoja pabrėžia, kad nuomonė, jog mamografija visada būna labai skausminga, neatitinka daugumos moterų patirties.
Atliekant mamografiją kiekviena krūtis trumpam suspaudžiama tarp dviejų mamografo plokštelių. Suspaudimas reikalingas tam, kad krūties audiniai gerai pasiskirstytų, vaizdas būtų ryškus, o tyrimo metu būtų galima naudoti kuo mažesnę spinduliuotės dozę. Vaizdas užfiksuojamas per kelias sekundes, o tada spaudimas iš karto sumažinamas.
Radiologė dr. Rūta Briedienė
Moterų pojūčiai gali būti skirtingi. Vienos nejaučia beveik jokio diskomforto, kitoms suspaudimas būna nemalonus ar trumpam skausmingas, ypač jeigu krūtys jautrios. Tačiau nemalonūs pojūčiai paprastai trunka tik kelias sekundes.
Dr. R. Briedienė atkreipia dėmesį, kad trumpalaikis diskomfortas neturėtų tapti priežastimi atsisakyti tyrimo, galinčio padėti aptikti dar labai mažą naviką. Jeigu moters krūtys yra itin jautrios arba ankstesnė mamografija buvo skausminga, apie tai reikėtų iš anksto informuoti tyrimą atliekančią specialistę. Ji paaiškins kiekvieną procedūros etapą ir padės pasirinkti kuo patogesnę padėtį.
Mamografija ir krūtų echoskopija – ne tas pats tyrimas
Moterys neretai svarsto, ar mamografiją galima pakeisti krūtų echoskopija. Tačiau šie krūtų tyrimai atliekami skirtingais būdais ir suteikia skirtingos informacijos.
Mamografija yra mažos dozės rentgeno tyrimas ir pagrindinis krūties vėžio atrankinės patikros metodas. Ji gali parodyti labai mažus darinius, audinių struktūros pokyčius ir mikrokalcinatus, kurie kartais yra vieni iš ankstyvųjų krūties vėžio požymių.
Krūtų echoskopija atliekama naudojant ultragarso bangas. Ji gali padėti tiksliau įvertinti mamogramoje pastebėtą pakitimą, atskirti skysčio pripildytą cistą nuo kieto darinio ar ištirti tankesnį krūties audinį. Echoskopija dažnai atliekama jaunesnėms moterims arba skiriama kaip papildomas tyrimas. Pasak dr. R. Briedienės, mamografija ir krūtų echoskopija papildo viena kitą, tačiau ne visais atvejais viena kitą gali pakeisti. Kokie krūtų tyrimai reikalingi konkrečiai moteriai, sprendžia gydytojas, atsižvelgdamas į jos amžių, simptomus, krūties audinio tankį, ankstesnių tyrimų rezultatus ir individualius rizikos veiksnius. Pagal prevencinę programą numatytos mamografijos nereikėtų savarankiškai pakeisti vien echoskopija
Kokie krūties vėžio simptomai turėtų kelti nerimą?
Nors ankstyvas krūties vėžys dažnai nesukelia simptomų, moterims svarbu pažinti savo krūtis ir atkreipti dėmesį į naujai atsiradusius pokyčius. Į šeimos gydytoją reikėtų kreiptis pastebėjus darinį ar sukietėjimą krūtyje arba pažastyje, vienos krūties formos ar dydžio pokytį, įtrauktą spenelį, neįprastas ar kraujingas išskyras iš spenelio.
Nerimą taip pat turėtų kelti krūties odos įdubimas, sustorėjimas, paraudimas, žaizdelė, ilgai neišnykstantis spenelio ar odos pažeidimas, „citrinos žievelę“ primenantis odos paviršius ar padidėję pažasties limfmazgiai.
Krūties skausmas nėra dažniausias ankstyvo vėžio simptomas. Todėl nereikėtų vadovautis nuostata, kad neskaudanti krūtis būtinai yra sveika. Kita vertus, dauguma krūtyse aptinkamų pakitimų nėra piktybiniai. Tai gali būti cistos, hormonų sukelti pokyčiai ar kitos gerybinės būklės, tačiau jų kilmę patikimai įvertinti gali tik gydytojas.
Pastebėjus krūties vėžio simptomų, nereikėtų laukti kitos pagal programą numatytos mamografijos datos. Tokiu atveju būtina kreiptis į šeimos gydytoją, nes gali būti reikalingas individualus ištyrimas dėl krūties vėžio.
Ką daryti į programos amžiaus grupę nepatenkančioms moterims?
Krūties vėžio programos amžiaus ribos nereiškia, kad jaunesnės nei 45 metų ar vyresnės nei 74 metų moterys negali būti tiriamos. Jeigu atsiranda simptomų ar kitų nerimą keliančių krūtų pakitimų, į šeimos gydytoją reikia kreiptis nepriklausomai nuo amžiaus.
Individualaus tyrimų plano gali reikėti ir moterims, kurių šeimoje buvo krūties ar kiaušidžių vėžio atvejų, kurioms nustatytos su paveldima vėžio rizika susijusios genų mutacijos arba kurios turi kitų reikšmingų rizikos veiksnių. Atsižvelgdamas į situaciją, gydytojas gali rekomenduoti mamografiją, krūtų echoskopiją, magnetinio rezonanso tyrimą ar gydytojo genetiko konsultaciją.
Gydytoja pabrėžia, kad kiekvienos moters situacija yra individuali, todėl krūtų tyrimų nereikėtų rinktis savarankiškai. Tinkamiausią profilaktikos ar diagnostikos planą turėtų padėti sudaryti gydytojas.
Neatidėkite patikros vien todėl, kad jaučiatės gerai
Patikrą lengva atidėti, kai nieko neskauda ir nėra jokių matomų simptomų. Tačiau būtent ankstyvas krūties vėžys dažniausiai ir nesukelia aiškių sveikatos sutrikimų.
Pasak dr. R. Briedienės, mamografijai reikia skirti nedaug laiko, tačiau jos suteikiama informacija gali būti nepaprastai svarbi. Reguliari patikra – ne baimės skatinama ligos paieška, o sąmoningas rūpinimasis savo sveikata ir galimybė veikti anksčiau.
Jeigu priklausote 45–74 metų amžiaus grupei ir per pastaruosius dvejus metus jums nebuvo atlikta mamografija, kreipkitės į koordinavimo centrą puslapyje nurodytais kontaktais. Neatidėkite patikros vien todėl, kad šiandien jaučiatės gerai.
Kelios mamografijai skirtos minutės gali padėti išsaugoti daugybę gyvenimo metų.
