Atliekamas 35–59 (imtinai) metų moterims kas 5 metus, siekiant nustatyti, ar gimdos kaklelio arba makšties ląstelėse yra AR ŽPV tipų.

AR ŽPV tyrimo metu gydytojas į makštį įveda skėtiklį, kad aiškiai matytų gimdos kaklelį, ir specialiu švelniu šepetėliu paima ląstelių mėginį nuo gimdos kaklelio paviršiaus. Procedūra paprastai nėra skausminga – dauguma moterų jaučia tik trumpą diskomfortą.

Paimtas mėginys patalpinamas į skystą terpę ir išsiunčiamas į laboratoriją. Ten atliekamas tikslus molekulinis tyrimas (dažniausiai PGR), kuris nustato, ar mėginyje yra aukštos rizikos ŽPV tipų genetinės medžiagos.

Tyrimas vertina tik viruso buvimą.

Rezultato interpretacija:

• Neigiamas → itin maža vėžinių pakitimų tikimybė; pakartoti po 5 metų.
• Teigiamas → būtina atlikti citologiją tolimesniam vertinimui.

Skystos terpės metodas:

• Skystos terpės citologija atliekama taip pat, kaip ir įprastinis citologinis tepinėlis – gydytojas švelniu šepetėliu paima ląstelių mėginį nuo gimdos kaklelio.
• Skirtumas tas, kad mėginys panardinamas į specialią skystą terpę. Ši terpė apsaugo ląsteles ir leidžia laboratorijai pašalinti priemaišas – gleives, kraujo likučius ar kitas daleles. Dėl to ląstelės ant stiklelio paskleidžiamos tolygiai, o tyrimo rezultatas būna tikslesnis ir patikimesnis.
• Didelis privalumas: iš to paties mėginio laboratorija gali atlikti ir papildomus tyrimus, pavyzdžiui, AR ŽPV nustatymą, todėl pacientei nereikia kelis kartus imti mėginio.
• Skystos terpės tyrimai dažniau aptinka ankstyvus pokyčius ir mažiau sukelia pakartotinių mėginių poreikį.

Rezultato interpretacija

• Neigiamas → labai maža vėžinių pakitimų tikimybė; pakartoti tyrimą pagal amžiaus grupės intervalą (35–59 m. jei atliktas kartu su AR ŽPV ir jis neigiamas – po 5 metų atlikti AR ŽPV tyrimą)
• Teigiamas → atliekamas AR ŽPV tyrimas (jei dar nebuvo atliktas), o esant ryškesniems pokyčiams – kolposkopija.

Gimdos kaklelio citologinis tyrimas – tai paprastas ir greitas tyrimas, kurio metu paimamas gimdos kaklelio ląstelių mėginys. Jis padeda nustatyti, ar ląstelės yra visiškai normalios, ar jose atsiranda pakitimų, galinčių rodyti uždegimą, ikivėžinius pokyčius ar vėžį.

Šis tyrimas išlieka vienu iš pagrindinių metodų gimdos kaklelio piktybinio naviko ankstyvajai diagnostikai.
Citologinis tyrimas gali būti atliekamas dviem metodais – įprastiniu ir skystosios terpės būdu.

Įprastinis citologinis PAP metodas:

• Įprastinis citologinis tyrimas atliekamas panašiai kaip ir AR ŽPV mėginio paėmimas. Gydytojas įveda skėtiklį ir matydamas gimdos kaklelį specialiu šepetėliu paima ląstelių mėginį.
• Skirtumas tas, kad šiuo metodu ląstelės nededamos į skystą terpę, o užtepamos tiesiai ant stiklelio. Stiklelis išdžiovinamas ir siunčiamas į laboratoriją mikroskopiniam vertinimui.
• Kadangi mėginys tepamas tiesiai ant stiklelio, ląstelės gali būti padengtos gleivėmis, krauju ar susikibusios tarpusavyje. Dėl to kartais sunkiau tiksliai įvertinti rezultatą, ir tokių mėginių patikimumas gali būti mažesnis nei skystos terpės citologijos.

Rezultato interpretacija:

• Neigiamas → labai maža vėžinių pakitimų tikimybė; pakartoti po 3 metų.
• Teigiamas → priklausomai nuo pokyčių – gali būti atliekamas AR ŽPV tyrimas, kartojama citologija po 1 metų arba rekomenduojama kolposkopija. Gyd. Akuešerio konsultacija su kolposkopija

AR ŽPV tyrimas naudojant savarankiško ėminio paėmimo priemonę – tai metodas, kai moteris pati, be tiesioginio sveikatos priežiūros specialisto įsikišimo, paima ėminį iš makšties, kuris laboratorijoje ištiriamas dėl AR ŽPV genotipų, siejamų su gimdos kaklelio piktybiniu naviku.

Privalumai:

• Moterys tyrimą gali atlikti joms patogioje ir saugioje vietoje pasirinktu laiku – nereikia vykti į sveikatos priežiūros įstaigą.
• Naudinga toms moterims, kurios dėl socialinių, geografinių ar psichologinių barjerų nedalyvauja įprastoje patikroje.

Svarbu laikytis visų instrukcijoje nurodytų rekomendacijų.

Prieš atliekant AR ŽPV tyrimą:

• Moteris turi būti nusišlapinusi.
• Tyrimas neatliekamas menstruacijų metu.
• Rekomenduojama 24 val. prieš tyrimą:
  – nenaudoti tamponų,
  – nevartoti intravaginalinių preparatų,
  – nesantykiauti lytiškai,
  – neplauti makšties.

Tyrimas naudojant savarankiško ėminio paėmimo priemonę nėra rekomenduojamas jei:

• Šiuo metu yra kraujavimas iš makšties (menstruacijų metu arba dėl kitų priežasčių).
 – Gali turėti įtakos tyrimo rezultatų kokybei
 – Kraujavimas gali būti simptomas, reikalaujantis klinikinio įvertinimo
• Moteris stebima po gydymo dėl CIN2+ ar invazinio piktybinio naviko.
Šioms pacientėms būtinas individualizuotas gydytojo vertinimas, citologinis ar kolposkopinis ištyrimas, o ne prevencinė patikra.
• Neseniai atliktas ŽPV arba citologinis tyrimas, kurio atsakymas nerodė pakitimų.
Siekiant išvengti perteklinės patikros, nerekomenduojama dubliuoti tyrimų trumpais intervalais.
• Moteriai atlikta histerektomija su gimdos kaklelio pašalinimu dėl gerybinės ligos, jei gydytojas nurodė, kad patikros nereikia.
• Moteris laukiasi ir yra prižiūrima akušerio-ginekologo.
Tyrimas nėra kontraindikuotinas nėštumo metu, tačiau sprendimą atlikti tyrimą rekomenduojama priimti kartu su nėštumą prižiūrinčiu sveikatos priežiūros specialistu.

Rezultato interpretacija:

• Neigiamas → labai maža vėžinių pakitimų tikimybė; pakartoti tyrimą po 5 metų (neigiamas AR ŽPV tyrimas leidžia saugiai prailginti patikros intervalą iki 5 metų).
• Teigiamas → atliekamas citologinis tyrimas, atsižvelgiant į moters amžių, AR ŽPV genotipą ir citologijos rezultatą, spendžiama dėl gydytojo konsultacijos su kolposkopija ar biopsija.

Kolposkopija – tai išsamus gimdos kaklelio, makšties ir vulvos apžiūrėjimas specialiu mikroskopu.

Procedūra panaši į įprastą ginekologinį patikrinimą, tik gydytojas naudoja priartinantį optinį aparatą, kad galėtų tiksliai įvertinti, ar yra pakitusių vietų.

Dažniausiai kolposkopija atliekama tuomet, kai citologijos ar AR ŽPV tyrimo rezultatai rodo, kad reikia detalesnio gimdos kaklelio įvertinimo.

• Gimdos kaklelio piktybinį naviką sukelia ilgalaikė žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija. Moterims, gyvenančioms su ŽIV, tikimybė susirgti gimdos kaklelio piktybiniu naviku yra 6 kartus didesnė nei moterims be ŽIV.
• Gimdos kaklelio piktybinio naviko iš esmės galima išvengti skiepijant nuo ŽPV ir reguliariai tikrinantis, kaip rekomenduoja nacionalinės gairės. Liga gali būti išgydoma, jei nustatoma anksti ir laiku pradedamas gydymas.
• Gimdos kaklelio piktybinis navikas – ketvirtas pagal dažnumą moterų vėžys pasaulyje. 2022 m. užregistruota apie 660 tūkst. naujų atvejų ir apie 350 tūkst. mirčių.
• Didžiausi sergamumo ir mirtingumo nuo gimdos kaklelio piktybinio naviko rodikliai fiksuojami mažų ir vidutinių pajamų šalyse. Tai atspindi didelius netolygumus, kuriuos lemia ribota galimybė gauti nacionalinę ŽPV vakcinaciją, gimdos kaklelio patikrą, gydymo paslaugas bei socialiniai ir ekonominiai veiksniai.
• Viso pasaulio šalys spartina pastangas eliminuoti gimdos kaklelio piktybinį naviką, vadovaudamosi globaliais 90–70–90 tikslais: 90 proc. mergaičių iki 15 metų turi būti visiškai paskiepytos ŽPV vakcina, 70 proc. moterų turi būti patikrintos dėl gimdos kaklelio piktybinio naviko sulaukus 35 ir 45 metų, o 90 proc. moterų, kurioms nustatyti ikivėžiniai ar invaziniai pakitimai, turi gauti tinkamą gydymą.

Šaltinis: Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), 2025 m.