Storosios žarnos piktybinio naviko ankstyvosios diagnostikos programa

Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa yra unikali tuo, kad ji susideda iš dviejų aiškių etapų: I etapas: iFOBT testas,kurį galima atlikti namuose, ir tik esant teigiamam rezultatui – II etapas: Kolonoskopija.

Svarbu: Tai viena iš nedaugelio vėžio formų, kuriai galima užkirsti kelią dar iki jai atsirandant. Patikros metu aptikus ir pašalinus ikivėžinius polipus, liga tiesiog nesusiformuoja, todėl ši prevencinė programa vadinama viena efektyviausių medicinoje.

Apie storosios žarnos vėžį

Kas yra storosios žarnos vėžys?

Storosios žarnos vėžys – tai piktybinis susirgimas, kuris dažniausiai prasideda kaip nedidelės gerybinės ląstelių sankaupos, vadinamos polipais, vidinėje žarnos sienelėje. Per kelerius metus kai kurie iš šių polipų gali supiktybėti ir virsti vėžiu, kuris ilgainiui perauga žarnos sieneles ir gali išplisti į kitus organus.

Tai viena iš nedaugelio vėžio formų, kuriai galima užkirsti kelią dar iki jai atsirandant. Patikros metu aptikus ir pašalinus ikivėžinius polipus, liga tiesiog nesusiformuoja, todėl ši prevencinė programa vadinama viena efektyviausių medicinoje.

Simptomai

I stadijos storosios žarnos vėžys išgydomas daugiau nei 90 % atvejų, tačiau ankstyvoje fazėje simptomų beveik niekada nebūna.

Simptomai paprastai pasireiškia ligai progresuojant.

Tuštinimosi pokyčiai (trunkantys ilgiau nei kelias savaites)
Matomi ir nematomi kraujavimo požymiai
Diskomfortas pilvo srityje
Bendrieji organizmo pokyčiai ( Nepaaiškinamas svorio kritimas, bendras silpnumas)

Dėmesio: Daugelis šių simptomų (pilvo pūtimas, hemorojus, infekcijos) gali atsirasti ir dėl kur kas mažiau pavojingų ligų. Tačiau jei pastebėjote bent vieną iš šių požymių ir jis išlieka ilgiau nei 2–3 savaites, privalote kreiptis į gydytoją nelaukdami eilės pagal prevencinę programą.

Rizikos veiksniai

Rizikos veiksniai yra biologiniai ir sąlygoti gyvenimo būdo, pastaruosius galime kontroliuoti.

Riziką didina:

Amžius. Rizika pastebimai padidėja perkopus 50 metų ribą (todėl būtent nuo šio amžiaus prasideda valstybinė programa).
Genetika: Jei artimi giminaičiai (tėvai, broliai, seserys) sirgo storosios žarnos vėžiu ar turėjo adenominių polipų.
Gretutinės ligos: Sergant lėtinėmis uždegiminėmis žarnyno ligomis (pvz., opiniu kolitu ar Krono liga).
Mityba: vartojami dideli kiekiai perdirbtos ir raudonos mėsos, mažai skaidulų turintis maistas.
Antsvoris ir nutukimas: Ypač didelis riebalų susikaupimas liemens srityje.
Fizinis pasyvumas: Sėdimas darbas ir mažas judėjimas lėtina žarnyno motoriką.
Žalingi įpročiai: Rūkymas ir dažnas alkoholio vartojimas yra tiesiogiai siejami su didesne storosios žarnos vėžio rizika.
Cukrinis diabetas: II tipo diabetu sergantys asmenys turi didesnę tikimybę susirgti šia onkologine liga.

Veiksmų planas, norint sumažinti riziką:

Dalyvaukite patikros programoje (tai efektyviausias būdas).
Rinkitės ląstelieną: Valgykite daugiau ankštinių daržovių, kruopų, šviežių vaisių.
Judėkite: Bent 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos kasdien.
Ribokite perdirbtus produktus: Mažinkite rūkytų ir stipriai sūdytų gaminių kiekį racione.

Patarimas: Savityros tikslas nėra tapti „eksperte“ – jos tikslas yra pažinti savo kūną. Kai žinosite, kaip jūsų krūtys atrodo ir kokios jos yra liečiant paprastai, bet kokį naują pokytį pastebėsite akimirksniu.

Programos organizavimas ir metodika

Tyrimai: Kas atliekama ir ką jie parodo?

Gimdos kaklelio piktybinį naviką sukelia ilgalaikė žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija. Moterims, gyvenančioms su ŽIV, tikimybė susirgti gimdos kaklelio piktybiniu naviku yra 6 kartus didesnė nei moterims be ŽIV.
Gimdos kaklelio piktybinio naviko iš esmės galima išvengti skiepijant nuo ŽPV ir reguliariai tikrinantis, kaip rekomenduoja nacionalinės gairės. Liga gali būti išgydoma, jei nustatoma anksti ir laiku pradedamas gydymas.
Gimdos kaklelio piktybinis navikas – ketvirtas pagal dažnumą moterų vėžys pasaulyje. 2022 m. užregistruota apie 660 tūkst. naujų atvejų ir apie 350 tūkst. mirčių.
Didžiausi sergamumo ir mirtingumo nuo gimdos kaklelio piktybinio naviko rodikliai fiksuojami mažų ir vidutinių pajamų šalyse. Tai atspindi didelius netolygumus, kuriuos lemia ribota galimybė gauti nacionalinę ŽPV vakcinaciją, gimdos kaklelio patikrą, gydymo paslaugas bei socialiniai ir ekonominiai veiksniai.
Viso pasaulio šalys spartina pastangas eliminuoti gimdos kaklelio piktybinį naviką, vadovaudamosi globaliais 90–70–90 tikslais: 90 proc. mergaičių iki 15 metų turi būti visiškai paskiepytos ŽPV vakcina, 70 proc. moterų turi būti patikrintos dėl gimdos kaklelio piktybinio naviko sulaukus 35 ir 45 metų, o 90 proc. moterų, kurioms nustatyti ikivėžiniai ar invaziniai pakitimai, turi gauti tinkamą gydymą.

Šaltinis: Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), 2025 m.