Mamografija – tai krūtų rentgenologinis tyrimas, padedantis anksti aptikti krūtų pakitimus ir krūties vėžį dar prieš atsirandant simptomams.
Susipažinkite
Krūties vėžys yra viena dažniausių moterų onkologinių ligų Lietuvoje, tačiau anksti nustatyta liga gali būti sėkmingai gydoma.
Reguliari patikra, dėmesys kūno pokyčiams, laiku atlikta krūtų mamografija ir echoskopija padeda sumažinti krūties vėžio pasekmių riziką.
Lietuvoje veikia valstybės finansuojama krūties vėžio prevencinė programa. Ji skirta privalomuoju sveikatos draudimu apdraustoms 45–74 metų moterims. Pagal programą kartą per 2 metus nemokamai atliekama mamografija – rentgenologinis krūtų tyrimas, padedantis aptikti ankstyvus pakitimus dar tada, kai moteris nejaučia jokių simptomų.
Svarbu žinoti, kad anksti nustatyto ir lokalizuoto krūties vėžio gydymo rezultatai yra labai geri. Tarptautiniai JAV Nacionalinio vėžio instituto SEER duomenys rodo, kad lokalizuoto moterų krūties vėžio 5 metų santykinis išgyvenamumas siekia apie 100 proc. Todėl profilaktinis patikrinimas nėra formalumas – tai reali galimybė ligą pastebėti anksti ir laiku pradėti gydymą.
Meniu
Apie krūties vėžio prevencijos programą
Apie krūties vėžį
DUK
Įstaigos, kuriose atliekama mamograma
Specialistams
Vizualinė medžiaga
Krūties vėžio prevencinė programa Lietuvoje finansuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Tai reiškia, kad programoje dalyvaujančioms 45–74 m. privalomuoju sveikatos draudimu apdraustoms moterims mamogtrafijos tyrimas atliekamas nemokamai.
Kad patikra būtų dar patogesnė, Lietuvoje diegiamas centralizuotas kvietimų modelis. Moterims, kurioms priklauso nemokamas patikrinimas, Koordinavimo centras siunčia asmeninį kvietimą laišku, SMS žinute ir el. paštu. Kvietime moteriai nurodoma siūloma patikros, t. y. mamografijos tyrimo, data, laikas ir gydymo įstaiga.
Toks priminimas padeda nepraleisti svarbaus vizito ir pasirūpinti savimi be papildomų rūpesčių.
Jei mamografinio tyrimo rezultatai geri, profilaktinė patikra paprastai kartojama kas 2 metus.
Kai ateis laikas pasitikrinti, Koordinavimo centras pakvies jus į gydymo įstaigą, kurioje esate prisirašę. Asmeninį kvietimą dalyvauti nemokamoje krūties vėžio prevencijos programoje gausite paštu, SMS žinute ir el. paštu.
Kvietime bus nurodyta:
45–74 metų moteris, norinčias pasitikrinti pagal nemokamą programą ir dar negavusias kvietimo, kviečiame kreiptis į Koordinavimo centrą šiais kontaktais:
tel. +370 5 250 1436, +370 37 703 256, +370 612 21835
arba el. paštu rrppkc@santa.lt ar vvl.koordinavimocentras@kaunoklinikos.lt.
Atvykite į kvietime nurodytą asmens sveikatos priežiūros įstaigą nurodytu laiku, kur bus atliekamas tyrimas.
Atvykusi pas specialistą, drąsiai užduokite klausimus, išsakykite savo nuogąstavimus.
Nusirenkite drabužius iki juosmens. Apatinės kūno dalies drabužių nusivilkti nereikia.
Visų tyrimų rezultatai bus pateikti elektroninėje sistemoje „E. sveikata“ (www.esveikata.lt). Juos galėsite peržiūrėti prisijungę prie savo paskyros.
Apie tyrimų rezultatus ir rekomenduojamus tolesnius veiksmus būsite informuoti el. paštu ir laišku arba telefonu – jums paskambins Koordinavimo centro specialistas.
Tyrimų rezultatai jus pasieks per 3–6 savaites.
Mamografija atliekama specialiu rentgeno aparatu, naudojant mažą jonizuojančiosios spinduliuotės dozę.
Atvykus į kliniką tyrimui, specialistas paprašys jūsų nusirengti iki pusės.
Tyrimo metu moteris dažniausiai stovi prie specialaus mamografijos aparato ir atieka tyrimą atliekančio specialisto prašomus veiksmus. Viena krūtis padedama ant plokštelės, o kita plokštelė ją trumpam prispaudžia iš viršaus. Taip krūties audinys išlyginamas, kad rentgeno nuotrauka būtų aiškesnė. Tada padaroma nuotrauka, dažniausiai iš kelių krypčių. Tokia pati procedūra kartojama ir su kita krūtimi.
Prispaudimo metu galima jausti spaudimą ar trumpą diskomfortą, tačiau jis paprastai trunka tik kelias sekundes. Pats mamografijos tyrimas užtrunka kelias minutes, o visas vizitas dažniausiai trunka apie 15–30 minučių.
Mamografijos tyrimui nereikia specialiai pasiruošti. Daugumai moterų šis tyrimas yra neskausmingas, bet galite jausti nedidelį diskomfortą tuo metu, kai krūtis bus prispausta prie rentgeno aparato padėklo.
Gauta rentgeno spindulių dozė yra minimali ir saugi, tyrimą atliekant nustatytu dažnumu.
Atvykdami į tyrimą su savimi turėkite:
Jei mamografiją atliekate Koordinavimo centro kvietimu, į savo šeimos gydytoją kreiptis nereikia, siuntimas tyrimui nėra reikalingas.
Atsakymą iš Koordinavimo centro gausite el. paštu arba paštu.
Atlikus mamografinį tyrimą 1 000 moterų, išsamesniems tyrimams pakviečiama apie 60 moterų. Apie 20 iš išsamesniems tyrimams pakviestų moterų atliekama krūties biopsija – audinio paėmimas iš įtartinos vietos. Iš jų apie 5–6 moterims nustatomas krūties vėžys.
Dalyvauti programoje ir tirtis reikia periodiškai, nes pokyčiai mūsų kūne vyksta nuolat.
Šiuo metu tiksliausi krūties vėžio diagnostikos būdai yra mamografija ir echoskopija.
Moterims iki 40 metų, kai krūtyse vyrauja liaukinis audinys, prasčiau praleidžiantis rentgeno spindulius ir jautresnis jonizuojančiajai spinduliuotei, dažniau rekomenduojamas echoskopijos tyrimas.
Vyresniame amžiuje, kai krūtyse daugėja rentgeno spinduliams pralaidaus riebalinio audinio, mamografija yra pirmo pasirinkimo tyrimas, galintis padėti aptikti net labai ankstyvus piktybinius pakitimus.
Moterims pagal krūties vėžio prevencijos programą pirmiausiai atliekamas vienas tyrimas – mamografija.
Mamogramas įvertina du patyrę gydytojai radiologai.
Mamografija yra pagrindinis atrankinės krūties vėžio patikros tyrimas. Tai rentgenologinis krūtų tyrimas, padedantis aptikti ankstyvus pakitimus, mikrokalcinatus, darinius ar audinio struktūros pokyčius. Pagal nemokamą krūties vėžio prevencinę programą Lietuvoje mamografija 45–74 metų moterims atliekama kartą per 2 metus.
Tyrimas trunka 10-15 min. Jo metu krūtis trumpam suspaudžiama specialioje mamografo plokštelėje, kad vaizdas būtų kuo aiškesnis. Kai kurioms moterims tai gali sukelti diskomfortą, tačiau jis paprastai būna trumpalaikis. Mamografija ypač svarbi todėl, kad gali parodyti pakitimus dar iki atsirandant apčiuopiamam guzeliui.
Krūtų echoskopija – tai ultragarsinis krūtų tyrimas, dažnai taikomas jaunesnėms moterims, kurių krūtų audinys tankus, arba kaip papildomas tyrimas, kai mamografijoje ar apžiūros metu nustatoma neaiškių pakitimų. Echoskopija padeda įvertinti, ar darinys yra kietas, ar skysčio pripildyta cista, taip pat leidžia apžiūrėti pažasties limfmazgius.
Svarbu suprasti, kad krūtų echoskopija ir mamografija viena kitos visiškai nepakeičia. Mamografija yra pagrindinis atrankinės patikros tyrimas pagal valstybės finansuojamą programą, o echoskopija dažniausiai naudojama kaip papildomas, individualiai paskiriamas tyrimas. Kai kuriais atvejais gydytojas gali rekomenduoti abu tyrimus, nes jie suteikia skirtingos informacijos.
Krūtų tomosintezė, arba 3D mamografija, – tai pažangus rentgeninis krūtų tyrimas, dažniausiai atliekamas kaip papildomas tyrimo metodas diagnozei patikslinti, kai krūties liauka tanki, yra darinių ar deformacijų.
Mamografijos, arba rentgenografijos, trūkumas yra tas, kad tyrimo metu apimtos anatominės struktūros suprojektuojamos į vieną plokštumą – audiniai ir kitos struktūros persidengia, todėl nedideli pakitimai matomi prasčiau. Tomosintezė leidžia sufokusuoti rentgeno pluoštą į tam tikro gylio krūties audinius ir padaryti atitinkamo gylio pjūvio nuotraukas. Taip, sluoksnis po sluoksnio skenuojant krūtį, galima matyti ne tik smulkiausius patologinius pakitimus, bet ir proceso išplitimą, taip pat ligą aptikti kuo anksčiau.
Tyrimas atliekamas panašiai kaip įprasta mamografija, yra greitas ir gali padėti anksčiau nustatyti krūties ligas.
Gydytojo apžiūros metu vertinama krūtų forma, oda, speneliai, apčiuopiami krūtų audiniai ir pažastų sritys. Nors apčiuopa negali pakeisti instrumentinių tyrimų, ji padeda nuspręsti, ar reikalingas skubesnis ištyrimas, krūtų echoskopija, mamografija ar specialisto konsultacija.
Jei mamografijos, echoskopijos ar kito tyrimo metu nustatomas įtartinas darinys, gali būti atliekama biopsija. Jos metu paimamas nedidelis audinio mėginys, kuris ištiriamas mikroskopu. Biopsija leidžia patvirtinti arba paneigti piktybinę ligą ir yra vienas svarbiausių tyrimų nustatant galutinę diagnozę.
Krūties vėžys – tai liga, atsirandanti, kai krūties audinio ląstelės pakinta ir pradeda nekontroliuojamai daugintis, suformuodamos darinį, vadinamą naviku. Laiku nepastebėtos, šios agresyvios ląstelės gali išplisti į aplinkinius audinius arba per limfą ir kraują patekti į kitus organus, t. y. metastazuoti.
Ankstyvosiose stadijose liga dažniausiai yra „tyli“: nesukelia skausmo ir nėra apčiuopiama, todėl profilaktinė patikra yra vienas svarbiausių būdų ją aptikti tada, kai gydymas yra veiksmingiausias.
Krūties vėžys išlieka dažniausia moterų onkologine liga tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Kasmet mūsų šalyje diagnozuojama apie 1 700 naujų atvejų.
Nors krūties vėžio diagnozė dažnai sukelia baimę, medicinos pažanga ir ankstyvoji diagnostika leidžia pasiekti labai gerų gydymo rezultatų – I–II stadijos krūties vėžys išgydomas daugiau kaip 95 proc. atvejų.
Nors krūties vėžys dažniausiai diagnozuojamas moterims, retais atvejais juo gali sirgti ir vyrai. Vis dėlto valstybės finansuojama atrankinė mamografinė patikra yra orientuota į moteris, nes jų rizika susirgti yra gerokai didesnė.
Krūties vėžio simptomai gali būti įvairūs. Kai kurie pokyčiai būna nežymūs, todėl svarbu reguliariai stebėti savo kūną ir žinoti, kaip įprastai atrodo krūtys ir kokie yra jų pojūčiai.
Pastebėjus naują ar neįprastą pakitimą, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją, gydytoją ginekologą arba krūtų ligų specialistą (mamologą).
Dažniausi galimi krūties vėžio požymiai:
Šie simptomai nebūtinai reiškia vėžį – juos gali sukelti ir gerybiniai krūtų pakitimai, cistos, uždegimai ar hormoniniai svyravimai. Tačiau bet kurį naują, išliekantį ar progresuojantį pokytį turėtų įvertinti gydytojas.Patinę limfmazgiai.
Krūties vėžys gali išsivystyti ir neturint aiškių rizikos veiksnių, tačiau kai kurios aplinkybės gali didinti tikimybę susirgti. Rizikos veiksnių žinojimas padeda atsakingiau planuoti profilaktiką ir laiku pasitarti su gydytoju dėl individualios patikros poreikio.
Krūties vėžio riziką didina:
Jei jūsų šeimoje buvo krūties vėžio atvejų arba anksčiau nustatyta krūtų pakitimų, verta pasitarti su gydytoju net ir tada, jei nepatenkate į nemokamos programos amžiaus intervalą. Tokiais atvejais gali būti rekomenduojama individuali stebėjimo schema, krūtų echoskopija, mamografija ar kiti tyrimai.
Krūties vėžys yra viena dažniausių moterų onkologinių ligų, tačiau ankstyvoji diagnostika padeda ligą nustatyti tada, kai gydymas gali būti veiksmingesnis. Prevencija apima ne tik dalyvavimą patikros programoje, bet ir kasdienius pasirinkimus, kurie gali padėti sumažinti krūties vėžio riziką. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, krūties vėžio riziką didina amžius, nutukimas, žalingas alkoholio vartojimas, šeiminė ligos istorija, paveldimi genetiniai pokyčiai, tabako vartojimas ir hormonų terapija po menopauzės.
Lietuvoje krūties vėžio prevencinė programa skirta 45–74 metų amžiaus moterims imtinai. Pagal šią programą kartą per 2 metus gali būti atliekamas mamografinis tyrimas.
Mamografija padeda aptikti krūties pakitimus dar tada, kai moteris jų nejaučia ir negali apčiuopti. Jeigu priklausote programoje nurodytai amžiaus grupei, svarbu tikrintis reguliariai – net jei jaučiatės gerai ir anksčiau atlikto tyrimo rezultatai buvo be pakitimų.
Prevencinė programa nepakeičia dėmesio savo kūnui. Kreipkitės į gydytoją nelaukdama kito kvietimo, jei pastebėjote krūties ar pažasties sukietėjimą, krūties formos ar dydžio pokytį, odos įtraukimą, paraudimą, spenelio pakitimų ar neįprastų išskyrų. PSO pabrėžia, kad dėl neįprasto darinio krūtyje reikia kreiptis į medikus net ir tada, kai jis neskausmingas.
Normalus kūno svoris yra vienas iš svarbių vėžio riziką mažinančių veiksnių. Antsvoris ir nutukimas siejami su didesne krūties vėžio rizika, ypač po menopauzės. Nacionalinis vėžio institutas pabrėžia, kad vėžio profilaktika apima priemones, padedančias išvengti ligos, o sveikesni kasdieniai įpročiai yra svarbi šios profilaktikos dalis.
Reguliarus fizinis aktyvumas padeda palaikyti normalų kūno svorį ir siejamas su mažesne kai kurių rūšių vėžio, įskaitant krūties vėžį, rizika. Judėjimas nebūtinai turi būti intensyvus sportas – tinka spartesnis ėjimas, važiavimas dviračiu, plaukimas, šokiai, darbas sode ar kita maloni aktyvi veikla. PSO nurodo, kad fizinis aktyvumas mažina širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto, nutukimo ir kai kurių rūšių vėžio riziką.
Alkoholio vartojimas siejamas su didesne krūties vėžio rizika, todėl kuo mažiau jo vartojama, tuo palankiau sveikatai. Pasaulio vėžio tyrimų fondas (angl. World Cancer Research Fund) nurodo, kad, kalbant apie krūties vėžį, nėra visiškai saugaus alkoholio kiekio, o geriausias pasirinkimas vėžio prevencijai – jo nevartoti.
Tabako vartojimas taip pat priskiriamas prie veiksnių, didinančių krūties vėžio ir kitų onkologinių ligų riziką. PSO tabako vartojimą, alkoholį, nesveiką mitybą ir fizinį pasyvumą įvardija kaip svarbius vėžio rizikos veiksnius.
Nėra vieno produkto, kuris apsaugotų nuo krūties vėžio, tačiau sveikatai palanki mityba padeda palaikyti normalų kūno svorį ir bendrą sveikatą. Rekomenduojama dažniau rinktis daržoves, vaisius, ankštinius produktus, visagrūdžius gaminius, riboti stipriai perdirbtą maistą, saldžius gėrimus ir perteklinį kalorijų kiekį. PSO nesveiką mitybą įvardija kaip vieną iš bendrųjų vėžio rizikos veiksnių.
Kai kurioms moterims krūties vėžio rizika gali būti didesnė dėl šeiminės ligos istorijos, paveldimų genetinių pokyčių, anksčiau diagnozuoto krūties vėžio, didelio krūtų tankio ar krūtinės srityje taikytos spindulinės terapijos. PSO nurodo, kad šeiminė ligos istorija ir paveldimi BRCA1, BRCA2 bei PALB2 genų pokyčiai gali reikšmingai didinti krūties vėžio riziką.
Jeigu mama, sesuo, dukra ar kelios artimos giminaitės sirgo krūties ar kiaušidžių vėžiu, verta apie tai pasikalbėti su šeimos gydytoju. Gydytojas įvertins, ar reikalinga ankstesnė, dažnesnė patikra arba genetiko konsultacija.
Krūties vėžio prevencija prasideda nuo reguliarios patikros ir dėmesio savo kūnui. Dalyvaukite prevencinėje programoje, nelaukite, jei pastebėjote pakitimų, ir kasdien rinkitės sveikatai palankius įpročius – judėjimą, normalų kūno svorį, mažiau alkoholio, nerūkymą ir subalansuotą mitybą.
Šaltiniai:
Mamografija – tai krūtų rentgenologinis tyrimas, padedantis anksti aptikti krūtų pakitimus ir krūties vėžį dar prieš atsirandant simptomams.
Programa skirta ankstyvai krūties vėžio diagnostikai sveikoms 45–75 metų moterims. Anksti nustatyta liga dažniausiai sėkmingai gydoma. Pagal šią programą mamografija nemokamai atliekama kas 2 metus.
Tyrimo metu krūtis trumpam suspaudžiama, todėl gali būti nemalonu, tačiau tai trunka tik kelias sekundes. Suspaudimas reikalingas tam, kad vaizdas būtų aiškesnis, o apšvitos dozė – mažesnė.
Taip. Tyrimo metu naudojama labai maža rentgeno spinduliuotės dozė, kuri yra saugi ir griežtai kontroliuojama.
Ne, tokių įrodymų nėra. Krūtis padedama ant specialaus padėklo ir trumpam, tolygiai prispaudžiama kompresine mentele. Taip išvengiama odos raukšlių, o krūties vaizdas tampa aiškesnis ir tinkamesnis diagnostikai.
Specialaus pasiruošimo nereikia. Tyrimo dieną rekomenduojama nenaudoti dezodoranto, kremo ar pudros krūtų ir pažastų srityje, nes šių priemonių likučiai gali trukdyti įvertinti vaizdą.
Jei vis dar vyksta menstruacijos, tyrimą rekomenduojama atlikti 5–12 ciklo dieną, kai krūtys paprastai būna mažiau jautrios suspaudimui. Po menopauzės mamografiją galima atlikti bet kurią dieną.
Mamografija yra pagrindinis atrankinės patikros tyrimas, kurio nauda patvirtinta moksliniais tyrimais. Echoskopija, arba ultragarsinis tyrimas, dažniausiai atliekama kaip papildomas tyrimas, kai reikia patikslinti mamografijos radinius.
Ultragarsinis tyrimas gali būti rekomenduojamas moterims, kurių krūtų audinys tankus, nes tankus audinys mamogramoje gali maskuoti reikšmingus pakitimus. Echoskopija taip pat atliekama nėščiosioms ir dažnai pasirenkama kaip pirmasis tyrimas jaunesnėms moterims.
Kvietimas atlikti papildomus tyrimus nereiškia, kad nustatytas vėžys. Dažniausiai papildomi tyrimai reikalingi vaizdui patikslinti, kai mamografijos vaizdų nepakanka.
Papildomai gali būti atliekama krūtų tomosintezė, echoskopija, o kai kuriais atvejais – biopsija, kai paimamas nedidelis audinio gabalėlis diagnozei patvirtinti.
Nors mamografija yra tikslus tyrimas, kai kurių pakitimų ji gali neparodyti, ypač jei krūtų audinys yra tankus. Tokiais atvejais gali prireikti papildomų tyrimų, dažniausiai – echoskopijos.
Apie 40 proc. moterų krūtyse yra tankus liaukinis audinys. Joms gali būti rekomenduojamas profilaktinis ultragarsinis krūtų tyrimas.
Taip, mamografiją galima atlikti ir turint krūtų implantus, tačiau prieš tyrimą būtina apie tai informuoti medicinos personalą. Jei įtariamas implanto plyšimas, mamografijos atlikti nerekomenduojama.
Skirtingi tyrimai gali parodyti skirtingus krūties audinio pakitimus. Pavyzdžiui, labai ankstyvas krūties vėžys gali pasireikšti mikrokalcinatais – smulkiais kalcio grūdeliais, kurie matomi mamogramoje, bet gali būti nematomi ultragarsinio tyrimo metu.
Kita vertus, tankus liaukinis audinys mamogramoje gali maskuoti darinius, kurie gerai matomi ultragarsu. Todėl tiksliausia diagnozė nustatoma įvertinus visų atliktų tyrimų rezultatus. Daugeliui moterų kaip pradinio tyrimo pakanka mamografijos.
Pastebėjus guzelį, paraudimą, odos ar spenelio pakitimus, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją ir nelaukti atrankinės patikros kvietimo.
Dalyvaujant krūties vėžio prevencinėje programoje, mamografija atliekama kas 2 metus, nebent gydytojas rekomenduoja kitaip.
Reguliarūs tyrimai padeda nustatyti ligą ankstyvoje stadijoje, kai dar nėra jokių simptomų ir gydymas dažniausiai būna veiksmingiausias.
Ankstesni mamografijos vaizdai gydytojui leidžia palyginti krūtų audinio pokyčius ir pastebėti net labai nedidelius pakitimus. Neturint ankstesnių vaizdų, subtilūs pokyčiai kartais gali likti nepastebėti.
Jei tyrimą atlikote pagal Koordinavimo centro kvietimą, tyrimo atsakymą gausite iš Koordinavimo centro.
Jei atsakymo negavote per 6 savaites, susisiekite su mumis interneto svetainėje arba Koordinavimo centro kvietime pateiktais kontaktais.
Tyrimo rezultatas taip pat pateikiamas e. sveikatos sistemoje, dažniausiai per 10 darbo dienų. Tikslų atsakymo pateikimo laiką rekomenduojama pasitikslinti įstaigoje, kurioje atliekamas mamografijos tyrimas.
Jei mamografijos tyrimo metu pakitimų nenustatyta, papildomų veiksmų imtis nereikia – į programą būsite pakviesta pakartotinai po 2 metų (iki kol Jums sukaks 75 metai).
Radus pakitimų mamogramose, Koordinavimo centras jus pakvies išsitirti išsamiau.
Jeigu bus patvirtinta krūties vėžio diagnozė, Jums nedelsiant bus organizuojamas reikiamas gydymas.
Dalyvauti programoje ir tirtis reikia periodiškai, kadangi pokyčiai mūsų kūne vyksta nuolat.
Bendrieji kraujo tyrimai nėra pagrindinis būdas krūties vėžiui nustatyti. Jie gali būti naudingi bendrai sveikatos būklei įvertinti, tačiau profilaktinei krūties vėžio patikrai svarbiausi išlieka vaizdiniai tyrimai – mamografija ir, kai reikia, krūtų echoskopija. Genetiniai tyrimai gali būti svarstomi tada, kai yra ryški šeiminė krūties ar kiaušidžių vėžio istorija.
Krūtų savityra yra paprastas, bet labai svarbus įprotis. Geriausias laikas ją atlikti – 7–10 dieną po mėnesinių pradžios, kai krūtys yra mažiausiai jautrios ir paburkusios. Jei mėnesinių nebeturite, pasirinkite tą pačią kiekvieno mėnesio dieną, pavyzdžiui, pirmąją. Savityrą sudaro du pagrindiniai etapai: apžiūra prieš veidrodį ir apčiuopa.
Patarimas. Savityros tikslas nėra tapti „eksperte“ – jos tikslas yra pažinti savo kūną. Kai žinosite, kaip jūsų krūtys atrodo ir kokios jos paprastai būna liečiant, bet kokį naują pokytį pastebėsite greičiau.
1 etapas. Apžiūra prieš veidrodį
Atsistokite gerai apšviestoje patalpoje prieš veidrodį ir apžiūrėkite krūtis trimis pozicijomis: nuleistomis rankomis, rankas pakėlusi už galvos ir rankomis stipriai pasirėmusi į klubus.
Atkreipkite dėmesį:
2 etapas. Apčiuopa
Galite pasirinkti jums patogiausią būdą. Svarbu nepraleisti nė vienos krūties srities.
Ką tiksliai tikrinti?
Svarbu: ką daryti radus guzelį?
Nepanikuokite. 8 iš 10 apčiuoptų darinių yra gerybiniai, pavyzdžiui, cistos ar fibroadenomos. Tačiau savarankiškai nustatyti diagnozės neįmanoma, todėl:
Neradote reikalingo atsakymo?
Užduokite klausimąSiuntimo išdavėjas priklauso ne tik nuo BI-RADS rezultato, bet ir nuo to, ar mamografija atlikta bandomojoje veikloje dalyvaujančioje Asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (ASPĮ). Todėl gydytojui pirmiausia svarbu įvertinti tyrimo atlikimo vietą, o tada – mamografijos rezultatą.
1 lentelė. Kai mamografija atlikta bandomojoje veikloje dalyvaujančioje ASPĮ
Pastaba:
Bandomojoje veikloje dalyvaujančioje ASPĮ BI-RADS 0, 4 ir 5 atvejais siuntimą kompleksinei konsultacijai išduoda mamogramas įvertinęs gydytojas radiologas. BI-RADS 1 ar 2 atvejais papildomų tyrimų nereikia, išskyrus atvejus, kai nustatomas tankus liaukinis audinys – tuomet dėl siuntimo ultragarsiniam tyrimui pacientė kreipiasi į šeimos gydytoją.
2 lentelė. Kai mamografija atlikta ne bandomojoje veikloje dalyvaujančioje ASPĮ
Pastaba:
Kai mamografija atlikta ne bandomojoje veikloje dalyvaujančioje ASPĮ, BI-RADS 0, 4 ar 5 atvejais siuntimą išplėstinei / kompleksinei konsultacijai turi išduoti šeimos gydytojas. BI-RADS 1 ar 2 atvejais papildomų tyrimų paprastai nereikia, tačiau nustačius tankų liaukinį audinį ar radiologui pateikus rekomendaciją, pacientė dėl siuntimo kreipiasi į šeimos gydytoją.
1 lentelė. Programinės mamogramų atlikimo ir vertinimo paslaugos pagal BI-RADS
Šie kodai naudojami mamogramų vertinimui pagal krūties vėžio prevencijos programą ir VLK prevencinių programų kodų sąrašą.
* 4533 kodas naudojamas mamogramų atlikimo paslaugai bandomojo projekto metu vietoje anksčiau naudoto 1960 kodo.
Atkreipiame dėmesį, kad 2050 kodas, skirtas BI-RADS III nenaudojamas.
2 lentelė. Neprograminės gydytojo radiologo konsultacijos
Šie kodai yra ne krūties vėžio prevencijos programos mamogramų vertinimo kodai, o gydytojo radiologo konsultacijos paslaugų kodai.
Paspauskite ant nuorodos po paveikslėliu ir atsisiųskite informacinį lankstuką arba plakatą PDF formatu.
Lankstuko failo dydis –300KB
Plakato failo dydis –380KB
Rašykite mums
Siekdami užtikrinti geriausią naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojami slapukai. Jei sutinkate, spauskite “Leisti visus” mygtuką, arba “Tik būtinus”. Taip pat galite keisti savo pasirinkimus spausdami mygtuką “Keisti nuostatas”