Lietuvoje kasmet nustatoma daugiau kaip 1,5 tūkst. naujų storosios žarnos vėžio atvejų, o nuo šios ligos miršta apie 800–900 žmonių. Tačiau šie nerimą keliantys skaičiai primena ir labai svarbų faktą: anksti nustatytas storosios žarnos vėžys yra viena sėkmingiausiai gydomų virškinamojo trakto onkologinių ligų. VUL Santaros klinikų Pilvo ir onkochirurgijos centro vadovas, abdominalinės chirurgijos gydytojas prof. Tomas Poškus pabrėžia, kad laiku atliekami storosios žarnos tyrimai gali ne tik padėti anksti diagnozuoti ligą, bet ir užkirsti kelią jai atsirasti.
Anksti nustatyta liga: ją įveikia daugiau kaip 90 proc. pacientų
Storosios žarnos vėžio gydymo rezultatai labai priklauso nuo ligos stadijos. Profesoriaus pateikiamais duomenimis, pirmos stadijos storosios žarnos vėžį įveikia daugiau kaip 90 proc. pacientų, antros stadijos – apie 70–80 proc., trečios stadijos – maždaug pusė, o ketvirtos stadijos ligos gydymo rezultatai yra gerokai prastesni. Šie skaičiai nėra individuali prognozė konkrečiam žmogui, tačiau jie aiškiai parodo, kokią didelę reikšmę turi ankstyva storosios žarnos vėžio diagnostika.
Problema ta, kad pradinėse stadijose liga dažniausiai nesukelia aiškiai juntamų negalavimų. Žmogus gali jaustis sveikas ir nė neįtarti, kad žarnyne jau formuojasi pakitimai. Todėl, pasak prof. T. Poškaus, laukimas, kol atsiras storosios žarnos vėžio simptomų, yra viena dažniausių klaidų. Prevencinės patikros tikslas – galimus pakitimus pastebėti dar iki simptomų atsiradimo, kai žmogus gali jaustis visiškai sveikas.
Storosios žarnos vėžio prevencija gali užkirsti kelią ligai
Storosios žarnos vėžys paprastai vystosi lėtai. Iš pradžių žarnos gleivinėje gali atsirasti nepiktybinių darinių – polipų. Per kelerius metus ar net dešimtmetį dalis jų gali supiktybėti. Atlikus kolonoskopiją, polipus galima aptikti ir pašalinti dar prieš jiems supiktybėjant. Todėl storosios žarnos vėžio prevencija leidžia kalbėti ne tik apie ankstyvą ligos nustatymą, bet ir apie galimybę jos išvengti.
Abdominalinės chirurgijos gydytojas prof. Tomas Poškus
Prof. T. Poškus atkreipia dėmesį: anksti aptikus ikivėžinius ar ankstyvus vėžinius pakitimus, gydymas gali apsiriboti viena mažai invazine procedūra be didelių pjūvių ir sudėtingų intervencijų. Ligai pažengus, dažniau prireikia operacijos, chemoterapijos, spindulinio gydymo ar kelių gydymo metodų derinio. Dėl to profilaktinė patikra turi tiesioginės įtakos ne tik galimybei pasveikti, bet ir gydymo sudėtingumui bei žmogaus gyvenimo kokybei.
Storosios žarnos vėžio programa: kam ir kaip dažnai tikrintis?
Lietuvoje vykdoma nemokama storosios žarnos vėžio programa skirta vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų imtinai. Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti šio amžiaus gyventojai kartą per dvejus metus gali nemokamai atlikti slapto kraujavimo išmatose (iFOBT) testą. Norint dalyvauti programoje, galima kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Svarbu suprasti, kad storosios žarnos vėžio profilaktinis tyrimas pradedamas ne nuo kolonoskopijos. Pirmasis patikros etapas – paprastas iFOBT testas, kuriam reikia tik nedidelio išmatų mėginio. Tyrimą žmogus atlieka namuose, vadovaudamasis kartu su rinkiniu pateikta instrukcija. Tyrimui atlikti nereikia nei instrumentinės procedūros, nei nejautros, nei specialios dietos.
iFOBT testu nustatoma, ar išmatose yra plika akimi nematomų kraujo pėdsakų. Jei jų nenustatoma ir žmogus nejaučia jokių simptomų, pagal programą tyrimas kartojamas po dvejų metų. Jei atsakymas teigiamas, tai dar nereiškia, kad žmogus serga vėžiu. Kraujavimo priežastys gali būti įvairios, tačiau tokiu atveju būtina tęsti tyrimus ir atlikti kolonoskopiją.
Didžiajai daliai programoje dalyvaujančių žmonių slapto kraujavimo nenustatoma. Prof. T. Poškaus pateiktais duomenimis, slapto kraujavimo požymių nustatoma maždaug 8 proc. pasitikrinusių žmonių. Kolonoskopijos metu daliai jų aptinkami polipai ar kiti ikivėžiniai pakitimai, kuriuos pašalinus galima užkirsti kelią vėžiui.
Kada atlikti kolonoskopiją?
Atsakymas į klausimą, kada atlikti kolonoskopiją, priklauso nuo žmogaus sveikatos būklės ir tyrimų rezultatų. Pagal prevencinę programą kolonoskopija skiriama tuomet, kai iFOBT testo rezultatas rodo slapto kraujavimo požymius. Kolonoskopijos metu gydytojas specialiu endoskopu apžiūri storosios žarnos gleivinę, gali atlikti biopsiją arba iš karto pašalinti rastus polipus.
Nemokama kolonoskopija atliekama gavus gydytojo siuntimą ir esant medicininėms indikacijoms, įskaitant teigiamą iFOBT testo rezultatą. Kolonoskopija laikoma svarbiausiu tyrimu, leidžiančiu tiksliai nustatyti kraujavimo priežastį, aptikti polipus, ikivėžinius pakitimus ar naviką ir prireikus paimti mėginį histologiniam tyrimui.
Kolonoskopijos gali prireikti ir nelaukiant prevencinės programos patikros, jeigu žmogui pasireiškia nerimą keliantys simptomai, jo artimi giminaičiai sirgo storosios žarnos vėžiu ar gydytojas nustato kitus rizikos veiksnius. Jei pirmos eilės giminaičiui ši liga diagnozuota jaunesniame amžiuje, gydytojas gali rekomenduoti individualią patikrą pradėti anksčiau. Individualų patikros planą turi sudaryti gydytojas, įvertinęs šeimos ligų istoriją ir kitus rizikos veiksnius.
Ar kolonoskopija skausminga?
Baimė, kad kolonoskopija būtinai bus labai skausminga, vis dar sulaiko dalį žmonių nuo tolesnių tyrimų. Prof. T. Poškus šį įsitikinimą vadina mitu. Jo teigimu, maždaug du trečdaliai kolonoskopijų Lietuvoje atliekami taikant nejautrą. Net ir atliekant procedūrą be nejautros, stiprus skausmas neturėtų būti laikomas neišvengiama ar normalia tyrimo dalimi – patyrę endoskopuotojai procedūrą gali atlikti nesukeldami pacientui didelių nemalonių pojūčių.
Prieš kolonoskopiją žarnyną reikia tinkamai išvalyti, todėl pacientui pateikiamos pasirengimo instrukcijos. Pati procedūra paprastai trunka neilgai, o taikant nejautrą, pacientas tyrimo metu nejaučia skausmo. Dėl tinkamiausio nejautros būdo, vartojamų vaistų ir kitų pasirengimo klausimų iš anksto tariamasi su gydymo įstaiga.
Taigi storosios žarnos tyrimai nėra tokie sudėtingi, kaip neretai įsivaizduojama. Daugumai žmonių pakanka namuose atlikti neskausmingą iFOBT testą, o kolonoskopijos prireikia tik tuomet, kai aptinkama kraujo pėdsakų arba yra kitų medicininių indikacijų.
Kokie storosios žarnos vėžio simptomai svarbiausi?
Prof. T. Poškus išskiria du ypač svarbius signalus: ilgiau trunkančius tuštinimosi pokyčius ir kraują išmatose. Susirūpinti reikėtų tuomet, kai kelias savaites tuštinamasi kitaip nei įprastai, nors mityba ar gyvenimo būdas reikšmingai nepasikeitė. Negalima ignoruoti ir kraujo išmatose, ypač jeigu jis tamsus ar susimaišęs su išmatomis.
Kiti galimi storosios žarnos vėžio požymiai – nepaaiškinamas svorio kritimas, pilvo pūtimas ar skausmas, silpnumas, nuovargis ir mažakraujystė. Šiuos negalavimus gali sukelti ir daugelis kitų neonkologinių ligų, tačiau jų priežasties nereikėtų nustatinėti savarankiškai ar ilgai laukti, kol simptomai praeis.
Jeigu simptomai jau atsirado, nereikia laukti kito kvietimo dalyvauti prevencinėje programoje ar po dvejų metų numatyto iFOBT testo. Tokiu atveju būtina kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins nusiskundimus ir paskirs reikiamus tyrimus. Prevencinė programa skirta simptomų nejaučiantiems žmonėms, o atsiradus negalavimams taikoma individuali diagnostika.
Paprastas tyrimas, galintis apsaugoti nuo sunkios ligos
„Prevencinė patikra sumažina riziką mirti“, – pabrėžia prof. T. Poškus. Todėl sulaukus 50 metų nereikėtų laukti pirmųjų simptomų ar manyti, kad gerai besijaučiančiam žmogui tikrintis nėra prasmės. Būtent tuomet, kai žmogus jaučiasi gerai, yra tinkamas metas atlikti profilaktinį tyrimą: galimi pakitimai dar nesukelia negalavimų, todėl juos galima pašalinti paprasčiau.
Storosios žarnos vėžio programa suteikia realią galimybę pasirūpinti sveikata laiku. Pirmasis žingsnis – kelių minučių namuose atliekamas iFOBT testas. Jei reikia, antrasis – kolonoskopija, kuri gali padėti ne tik nustatyti ankstyvą ligą, bet ir pašalinti polipus, kol jie dar nėra supiktybėję. Todėl gautą kvietimą pasitikrinti verta laikyti ne formalumu, o galimybe išvengti sudėtingo gydymo ir ilgiau išsaugoti sveikatą.
