Nuo ko viskas prasidėjo
Sekant Europos Sąjungos (ES) pavyzdžiu, kitų šalių gerąja patirtimi, praktika ir mokslu, Lietuvoje buvo iškelta idėja pereiti prie centralizuoto onkologinių ligų ankstyvosios diagnostikos programų procesų koordinavimo ir valdymo, siekiant jas vykdyti efektyviau. Pagal ES rekomendacijas, norint sėkmingai valdyti vėžinius susirgimus, būtina ištirti bent 70 proc. tikslinės populiacijos. Lietuvoje nepavykdavo pasiekti šio rekomenduojamo rodiklio, todėl nuspręsta imtis sisteminių pokyčių.
2023 m. pabaigoje pradėtas pilotinis projektas, kurio metu pradėtas įgyvendinti vieningas, visiškai organizuotas profilaktinių programų valdymo modelis.
Tikslas:
Ištirti bent 70% tikslinės populiacijos siekiant suvaldyti vėžinių susirgimų paplitimą. Didinti informacijos sklaidą ir paneigti įsigaliojusius mitus.
Misija:
Kiek įmanoma daugiau sumažinti vėžinių susirgimų informuojant, tiriant ir laiku paskiriant gydymą tikslinės grupės asmenims.
Kas atlikta
Lietuvoje įsteigti du onkologinių ligų ankstyvosios diagnostikos programų koordinavimo centrai:
Šiuo metu centralizuotai vykdomos trys profilaktinės programos (toliau – Programos), skirtos ankstyvajai vėžio diagnostikai: gimdos kaklelio, krūties ir storosios žarnos piktybinių navikų prevencijai.
Galimybės
Sveikatos priežiūros įstaigų, dalyvaujančių projekte, sąrašą galite rasti apačioje prisegto įsakymo NR. V-19 priede V-49, kuris yra nuolat atnaujinamas:
Kodėl tai svarbu?
Sisteminis kvietimų modelis užtikrina, kad kiekvienas asmuo, turintis teisę dalyvauti Programoje, būtų informuotas ir pakviestas. Tyrimai rodo, kad toks modelis leidžia pasiekti rekomenduojamus rodiklius: daugiau kaip 90 proc. tikslinės grupės asmenų pakvietimo rodiklį ir apie 70 proc. jų dalyvavimą Programose.