Krūties piktybinio naviko ankstyvosios diagnostikos programa

Lietuvoje krūties piktybinio naviko ankstyvosios diagnostikos programa yra viena iš svarbiausių valstybės finansuojamų prevencinių priemonių. Nuo 2025 m. sausio 1 d. ši programa buvo reikšmingai išplėsta, todėl dabar ja pasinaudoti gali kur kas daugiau moterų.

Nuo 2025–2026 m. Lietuvoje diegiamas centralizuotas modelis. Tai reiškia, kad moterys, kurioms priklauso patikra, gauna asmeninius kvietimus (laišku, SMS žinute ar el. paštu) iš specialių koordinavimo centrų. Tai padeda nepamiršti vizito ir palengvina registraciją.

Apie krūties vėžį

Kas yra krūties vėžys?

Krūties vėžys – tai liga, kuri atsiranda, kai krūties audinio ląstelės pakinta ir pradeda nekontroliuojamai daugintis, suformuodamos darinį, vadinamą naviku. Laiku nepastebėtos, šios agresyvios ląstelės gali išplisti į aplinkinius audinius arba per limfą ir kraują patekti į kitus organus (metastazuoti).

Ankstyvosiose stadijose liga dažniausiai yra „tyli“ – nesukelia skausmo ir nėra apčiuopiama, todėl profilaktinė patikra yra vienintelis būdas ją aptikti tada, kai gydymas yra efektyviausias.

Krūties vėžys išlieka dažniausia moterų onkologine liga tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Kasmet mūsų šalyje diagnozuojama apie 1 700 naujų atvejų.

Nors tai skamba gąsdinančiai, medicina padarė milžinišką pažangą: anksti diagnozuotas (I–II stadijos) krūties vėžys yra išgydomas daugiau nei 95 % atvejų.

Simptomai

Nors mamografija yra tiksliausias būdas, moterims rekomenduojama atlikti krūtų savityrą kartą per mėnesį (geriausia 7–10 dieną po mėnesinių pradžios).

Simptomai, kuriuos pastebėjus būtina kreiptis į gydytoją nelaukiant programinio kvietimo:

Apčiuopiamas sustandėjimas ar mazgelis krūtyje ar pažastyje.
Pasikeitusi krūties forma, dydis ar simetrija.
Odos pokyčiai (įdubimai, paraudimas, „apelsino žievelės“ vaizdas).
Spenelio pokyčiai (įtraukimas, pleiskanojimas, neįprastos išskyros).

Rizikos veiksniai

Nors tikslios vėžio atsiradimo priežastys ne visada žinomos, išskiriami šie veiksniai:

Riziką didina:

Amžius. Didžioji dalis susirgimų nustatoma moterims virš 50 metų.
Genetika: apie 5–10 % atvejų lemia paveldėtos genų mutacijos (pvz., BRCA1, BRCA2).
Gyvensena: mažas fizinis aktyvumas, antsvoris, alkoholio vartojimas ir rūkymas.
Hormoniniai veiksniai: ankstyvos pirmosios mėnesinės, vėlyva menopauzė, negimdymas.

Kai kurioms moterims rizika kyla todėl, kad jos:

Vengia ginekologinės apžiūros
gyvena toliau nuo sveikatos priežiūros įstaigų;
turi neigiamą ankstesnę patirtį;
nėra pakankamai informuotos apie tikrinimosi svarbą.

Savityra: Jūsų rankos gali išgelbėti gyvybę

Krūtų savityra yra paprastas, bet itin svarbus įprotis. Geriausias laikas ją atlikti – 7–10 dienos po mėnesinių pradžios, kai krūtys yra mažiausiai jautrios ir paburkusios. Jei mėnesinių nebeturite, pasirinkite tą pačią kiekvieno mėnesio dieną (pavyzdžiui, pirmąją). Savityrą sudaro du pagrindiniai etapai: apžiūra prieš veidrodį ir apčiuopa.

Patarimas: Savityros tikslas nėra tapti „eksperte“ – jos tikslas yra pažinti savo kūną. Kai žinosite, kaip jūsų krūtys atrodo ir kokios jos yra liečiant paprastai, bet kokį naują pokytį pastebėsite akimirksniu.

1 etapas: Apžiūra prieš veidrodį

Atsistokite gerai apšviestoje patalpoje prieš veidrodį ir apžiūrėkite krūtis trimis pozicijomis: nuleistomis rankomis, rankas pakėlus už galvos ir rankomis stipriai pasirėmus į klubus.

atkreipkite dėmesį:

Ar krūtys atrodo įprasto dydžio ir formos?
Ar nėra odos patinimų, įdubimų (lyg duobučių)?
Ar nepasikeitė spenelių padėtis (pvz., vienas tapo įtrauktas į vidų)?
Ar oda neparaudusi, nepleiskanoja?

2 etapas: Apčiuopa (palietimas)

Galite pasirinkti jums patogiausią būdą, svarbu nepraleisti nė vieno lopinėlio:

Judėti pirštais ratais. Pradėkite nuo išorinio krašto ir spirale judėkite link spenelio
Linijomis: Judėkite aukštyn ir žemyn (lyg pjautumėte žolę) per visą krūties plotą.
Nuo centro: Judėkite nuo spenelio link krūties kraštų (lyg saulės spinduliai).

Ką tiksliai tikrinti?

Visą krūties plotą: Nuo raktikaulio iki pat pilvo apačios ir nuo krūtinkaulio iki pažasties.
Pažastis: Būtinai patikrinkite sritį po pažastimis, ar ten nėra padidėjusių limfmazgių ar sustandėjimų.
Spenelius: Švelniai paspauskite spenelį ir pažiūrėkite, ar neatsiranda išskyrų (jei nesate besilaukianti ar maitinanti krūtimi).

Svarbu: ką daryti radus guzelį?

Nepanikuokite. 8 iš 10 apčiuoptų darinių yra gerybiniai (cistos, fibroadenomos). Tačiau savarankiškai nusistatyti diagnozės neįmanoma, todėl:

Užsiregistruokite vizitui pas savo šeimos gydytoją arba ginekologą.
Gydytojas paskirs echoskopiją (dažniau jaunoms moterims) arba mamografiją.

Programos organizavimas ir metodika

Tyrimai: Kas atliekama ir ką jie parodo?

Gimdos kaklelio piktybinį naviką sukelia ilgalaikė žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija. Moterims, gyvenančioms su ŽIV, tikimybė susirgti gimdos kaklelio piktybiniu naviku yra 6 kartus didesnė nei moterims be ŽIV.
Gimdos kaklelio piktybinio naviko iš esmės galima išvengti skiepijant nuo ŽPV ir reguliariai tikrinantis, kaip rekomenduoja nacionalinės gairės. Liga gali būti išgydoma, jei nustatoma anksti ir laiku pradedamas gydymas.
Gimdos kaklelio piktybinis navikas – ketvirtas pagal dažnumą moterų vėžys pasaulyje. 2022 m. užregistruota apie 660 tūkst. naujų atvejų ir apie 350 tūkst. mirčių.
Didžiausi sergamumo ir mirtingumo nuo gimdos kaklelio piktybinio naviko rodikliai fiksuojami mažų ir vidutinių pajamų šalyse. Tai atspindi didelius netolygumus, kuriuos lemia ribota galimybė gauti nacionalinę ŽPV vakcinaciją, gimdos kaklelio patikrą, gydymo paslaugas bei socialiniai ir ekonominiai veiksniai.
Viso pasaulio šalys spartina pastangas eliminuoti gimdos kaklelio piktybinį naviką, vadovaudamosi globaliais 90–70–90 tikslais: 90 proc. mergaičių iki 15 metų turi būti visiškai paskiepytos ŽPV vakcina, 70 proc. moterų turi būti patikrintos dėl gimdos kaklelio piktybinio naviko sulaukus 35 ir 45 metų, o 90 proc. moterų, kurioms nustatyti ikivėžiniai ar invaziniai pakitimai, turi gauti tinkamą gydymą.

Šaltinis: Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), 2025 m.