Susipažinkite

Storosios žarnos vėžio patikros programa

Storosios žarnos vėžys yra viena dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje. Jis gali išsivystyti gaubtinėje arba tiesiojoje žarnoje, o ankstyvose stadijose dažnai nesukelia aiškių požymių. Dėl to profilaktinė patikra svarbi ir gerai besijaučiantiems žmonėms. Tyrimai gali parodyti ne tik ankstyvos stadijos vėžį, bet ir ikivėžinius pakitimus – polipus, kuriuos pašalinus galima sumažinti ligos išsivystymo riziką.

Lietuvoje veikia valstybės finansuojama storosios žarnos vėžio prevencinė programa. Ji skirta privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems 50–74 metų vyrams ir moterims. Pagal programą kartą per dvejus metus nemokamai atliekamas imunocheminis slapto kraujavimo išmatose tyrimas (iFOBT), dar vadinamas FIT.

Laiku nustačius storosios žarnos vėžį, gydymas paprastai būna veiksmingesnis, o aptikus ir pašalinus tam tikrus polipus galima užkirsti kelią daliai vėžio atvejų. Vis dėlto prevencinė programa skirta pirmiausia žmonėms, kurie nejaučia ligos požymių.

Svarbu. Jeigu pastebite kraują išmatose, užsitęsusius tuštinimosi pokyčius, nepaaiškinamą svorio kritimą, mažakraujystę ar kitus nerimą keliančius simptomus, nedelskite – kreipkitės į šeimos gydytoją. Prireikus jis skirs diagnostinius tyrimus ar nukreips pas gydytoją specialistą.

Kam skirta programa?

Programa skirta žmonėms, kurie jaučiasi sveiki ir neturi storosios žarnos vėžiui būdingų simptomų. Jos pirmasis etapas – paprastas imunocheminis slapto kraujavimo išmatose tyrimas (iFOBT), kurio mėginį galima paimti namuose. Kolonoskopija atliekama tik tada, kai iFOBT rezultatas yra teigiamas arba kai ją dėl kitų medicininių priežasčių paskiria gydytojas.

50–74 m.
programos amžiaus grupė
Kas 2 metus
atliekamas iFOBT testas
2 etapai
iFOBT → prireikus kolonoskopija

Nemokamai dalyvauti programoje gali 50–74 metų vyrai ir moterys, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu ir prisirašę prie pirminės sveikatos priežiūros įstaigos. Programos paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Jeigu anksčiau buvo nustatytas storosios žarnos vėžys, didelės rizikos polipai, paveldimas sindromas ar uždegiminė žarnyno liga, stebėjimo planas gali skirtis nuo įprastos prevencinės programos. Tokiu atveju tyrimų dažnį ir apimtį individualiai nustato gydytojas.

Kodėl ši patikra ypatinga?

Ji gali ne tik padėti anksti aptikti vėžį, bet ir padėti išvengti jo atsiradimo: kolonoskopijos metu rasti ikivėžiniai polipai gali būti pašalinti dar prieš jiems supiktybėjant.

Kaip dalyvauti programoje?

Dėl patikros kreipkitės į gydymo įstaigą, kurioje esate prisirašę. Apie galimybę dalyvauti programoje gali informuoti šeimos gydytojas ar jo komanda, tačiau, sulaukus programoje nustatyto amžiaus, verta ir patiems pasiteirauti, kada reikėtų atlikti kitą tyrimą.

  • Šeimos gydytojas ar jo komanda informuoja apie programą, paaiškina tyrimo paskirtį ir mėginio paėmimo tvarką.
  • Namuose paimamas nedidelis išmatų mėginys ir atliekamas imunocheminis slapto kraujavimo išmatose tyrimas (iFOBT). Kaip tiksliai paimti ir pristatyti mėginį, nurodo gydymo įstaiga.
  • Jeigu rezultatas neigiamas, slapto kraujo nenustatyta. Jei nėra simptomų ir gydytojas nenurodo kitaip, profilaktinis tyrimas kartojamas po dvejų metų.
  • Jeigu rezultatas teigiamas, tai dar nėra vėžio diagnozė. Šeimos gydytojas išduoda siuntimą gydytojo specialisto konsultacijai ir išsamesniam ištyrimui – paprastai kolonoskopijai.
  • Kolonoskopijos metu apžiūrima storosios žarnos gleivinė. Jei reikia, atliekama biopsija, o tinkami polipai gali būti pašalinami ir perduodami histologiniam tyrimui.

Kaip atliekamas iFOBT?

Kaip tinkamai paimti išmatų mėginį?

Pasituštinkite taip, kad išmatos nesusimaišytų su tualeto vandeniu ar šlapimu. Rinkinyje esančia lazdele paimkite instrukcijoje nurodytą nedidelį mėginį, lazdelę įdėkite atgal į mėgintuvėlį ir sandariai uždarykite. Pažymėkite mėginį, jei to prašoma, ir pristatykite gydymo įstaigos nurodytu laiku bei būdu. Skirtingų gamintojų rinkiniai gali skirtis, todėl pirmenybę visada teikite gautai instrukcijai.

Ką svarbu žinoti prieš atliekant iFOBT?

Prieš atliekant iFOBT nereikia laikytis jokios specialios dietos – maitinkitės įprastai. Vaistų savavališkai nenutraukite. Jei vartojate kraujo krešėjimą veikiančius vaistus, kraujuojate dėl hemorojaus, jums yra menstruacijos ar turite kitą matomo kraujavimo priežastį, prieš imdami mėginį pasitarkite su šeimos gydytojo komanda – gali būti rekomenduota pasirinkti kitą mėginio paėmimo laiką.

Kaip elgtis gavus atsakymą?

Tyrimo atsakymą pateiks jį atlikusi įstaiga.

  • Jei iFOBT rezultatas neigiamas, tai reiškia, kad mėginyje nenustatyta kraujo arba jo kiekis nesiekė tyrimo nustatymo ribos. Neigiamas rezultatas labai sumažina tikimybę, kad tuo metu yra kraujuojantis pakitimas, tačiau šimtu procentų neatmeta polipo ar vėžio. Todėl tyrimą svarbu kartoti nustatytu laiku, o atsiradus simptomams – kreiptis į gydytoją nelaukiant kitos patikros.
  • Jei iFOBT rezultatas teigiamas, tai reiškia, kad išmatose aptikta slapto kraujo. Teigiamas rezultatas nėra vėžio diagnozė: kraujuoti gali polipai, uždegiminės ar kitos žarnyno ligos, hemorojus ir kiti pakitimai. Kraujavimo priežasčiai nustatyti reikia kolonoskopijos.
alimi-ifobt-testo-atsakymai

Tyrimai: kokie tyrimai atliekami ir ką jie parodo?

Dalyvaujantiems storosios žarnos vėžio prevencinėje programoje atliekami šie tyrimai:

  • iFOBT – imunocheminis slapto kraujavimo išmatose tyrimas;
  • kolonoskopija (jei iFOBT tyrimo rezultatas teigiamas);
  • biopsija ir histologinis tyrimas (jei kolonoskopijos metu aptinkama polipų).

Imunocheminis slapto kraujavimo išmatose tyrimas (iFOBT)

iFOBT – imunocheminis slapto kraujavimo išmatose tyrimas. Jis nustato tokį mažą žmogaus hemoglobino kiekį išmatų mėginyje, kad jo plika akimi nematyti.

Kraujavimo šaltinis gali būti polipas, navikas ar kita žarnyno liga, todėl teigiamas rezultatas rodo, kad reikia tęsti ištyrimą, tačiau pats savaime vėžio nepatvirtina. Neigiamas rezultatas reiškia, kad mėginyje slapto kraujavimo neaptikta, tačiau jis nepanaikina būtinybės kreiptis į gydytoją, jei atsiranda simptomų.

Kolonoskopija

Kolonoskopijos metu lanksčiu endoskopu apžiūrima gaubtinė ir tiesioji žarna.

Per išangę į storąją žarną atsargiai įvedamas plonas lankstus vamzdelis su kamera. Gydytojas ekrane apžiūri žarnos gleivinę. Jei randama pakitimų, gali būti paimtas audinio mėginys arba pašalintas polipas. Prieš procedūrą specialistas paaiškina jos eigą, naudą ir galimas rizikas.

Tyrimas gali parodyti polipus, naviką, uždegiminius pakitimus, kraujavimo šaltinį ar kitą patologiją. Kad apžiūra būtų patikima, būtina tinkamai paruošti žarnyną pagal gydymo įstaigos pateiktas instrukcijas.

Pagal Lietuvoje vykdomą programą kolonoskopiją galima atlikti taikant intraveninę nejautrą, todėl pacientas paprastai nejaučia nemalonių pojūčių. Kokia nejautra jums tinkama, sprendžiama atsižvelgiant į sveikatos būklę, vartojamus vaistus ir gydymo įstaigos darbo organizavimo tvarką. Apie pageidaujamą nejautrą pasakykite registruodamiesi ir konsultuodamiesi su specialistu.

Biopsija ir audinio ištyrimas mikroskopu

Biopsija – procedūra, kurios metu iš įtartinos vietos paimamas nedidelis audinio mėginys ir ištiriamas mikroskopu (histologinis tyrimas).

Gydytojas patologas mėginį ištiria mikroskopu ir nustato, ar yra ikivėžinių arba piktybinių ląstelių. Būtent histologinis tyrimas padeda patvirtinti diagnozę ir planuoti tolesnį gydymą.

Tolesni veiksmai priklauso nuo kolonoskopijos ir histologinio tyrimo rezultatų. Jei pakitimų nerandama, gydytojas nurodo, kada reikėtų tikrintis kitą kartą. Aptikus polipų, jų tipas, dydis, skaičius ir tai, ar jie pašalinti visiškai, lemia individualų stebėjimo planą. Nustačius vėžį, pacientas nukreipiamas toliau tirti ir gydyti specializuotoje gydymo įstaigoje.

Programos partneriai

This site is registered on wpml.org as a development site. Switch to a production site key to remove this banner.